Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) kreipėsi į Vyriausybę ir Finansų ministeriją, ragindama skubiai spręsti susidariusią situaciją, kai šiais metais įvestas saugumo įnašas realybėje tapo papildomo apmokestinimo objektu.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojęs saugumo įnašas, skirtas valstybės gynybos finansavimui, sudaro 10 proc. ne gyvybės draudimo sutarčių vertės. Tačiau praktikoje, kaip aiškina konfederacija, tais atvejais, kai darbdaviai apdraudžia darbuotojus (pavyzdžiui, papildomu sveikatos draudimu), nuo šio įnašo dar papildomai skaičiuojami gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai. „Susidaro absurdiška situacija – verslas moka įnašą valstybės gynybai ir tuo pačiu yra papildomai apmokestinamas už tai, kad šį įnašą sumokėjo. Tai reiškia, kad mokestis tampa mokesčio objektu“, – sako LDK prezidentė Aurelija Maldutytė.
Pagal įstatymo logiką saugumo įnašas nėra draudimo paslaugos dalis, o atskira piniginė prievolė valstybės gynybai finansuoti.
Nepaisant to, Valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino, kad visa darbdavio už darbuotoją sumokėta suma – įskaitant saugumo įnašą – laikoma darbuotojo pajamomis natūra ir apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. „Darbuotojas iš saugumo įnašo negauna jokios papildomos naudos – tai nėra nei paslauga, nei pajamos. Tai yra solidarus indėlis į valstybės saugumą. Tačiau šiandien jis traktuojamas kaip darbuotojo „nauda“ ir apmokestinamas kaip atlyginimas. Tai prieštarauja elementariai mokesčių logikai“, – pažymi A. Maldutytė. Ši situacija nėra atsitiktinė – ją lėmė kelių sprendimų kombinacija. Iki 2026 m. darbdavio apmokėtas papildomas sveikatos draudimas galėjo būti neapmokestinamas neribota apimtimi. Tačiau nuo šių metų įvesta 350 eurų metinė riba, kuri daugeliu atvejų yra viršijama, todėl reikšminga dalis draudimo sumos tampa apmokestinama kaip pajamos natūra.
„Pridėjus dar ir saugumo įnašą, gauname situaciją, kai apmokestinamos ne tik darbuotojo realios naudos, bet ir valstybės nustatyti įnašai. Tai yra pačios sistemos sukurta problema“, – teigia A. Maldutytė. Pasak jos, tai reiškia dvigubą apmokestinimą: pirmiausia mokamas saugumo įnašas kaip specialus mokestis, vėliau ši suma dar kartą apmokestinama GPM ir socialinio draudimo mokesčiais. Lietuvos darbdavių konfederacija ragina atsakingas institucijas nedelsiant įvertinti susidariusią situaciją ir pakeisti teisinį reguliavimą ar jo taikymo praktiką, kad saugumo įnašas nebūtų laikomas pajamomis natūra. „Mokestis neturi būti apmokestinamas mokesčiais. Tai principinis klausimas, nuo kurio priklauso pasitikėjimas visa mokesčių sistema“, – pabrėžia A. Maldutytė.