Rugpjūčio 21 dieną Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė apie preliminarų susitarimą – vadinamąjį „Framework Agreement“. Tai dar nėra galutinis teisinis tekstas, tačiau abi pusės siekia greitai užbaigti vidinius procesus, kad sutartis galėtų įsigalioti.
Vienas svarbiausių naujojo susitarimo aspektų – prekybos tarifų režimas. Jungtinės Valstijos nuo rugsėjo 1 dienos daugumai Europos prekių taikys ne didesnį nei 15 procentų tarifą, arba Most Favored Nation (MFN) tarifą, jei šis yra didesnis. Kai kurioms prekėms, pavyzdžiui, gamtos ištekliams, orlaiviams ir jų dalims, generiniams vaistams bei jų komponentams ir cheminiams pirmtakams, JAV taikys tik MFN tarifą. Taip siekiama suteikti ES gamintojams aiškesnį ir stabilesnį priėjimą prie Amerikos rinkos. Derybos dar tęsis dėl farmacijos, puslaidininkių bei medienos sektorių, tačiau jau dabar aišku, kad tarifai šiose srityse neviršys 15 procentų.
Automobilių sektoriuje JAV taikys 15 procentų arba didesnį MFN tarifą Europos automobiliams ir dalims, tačiau 232 skyriaus muitai nebus taikomi. Įsigaliojimas siejamas su tuo, kad ES pašalins tarifus tam tikram importui iš JAV. Be to, abi pusės siekia susitarti dėl abipusio automobilių standartų pripažinimo, kas leistų gamintojams sumažinti atitikties kaštus.
Europos Sąjunga iš savo pusės įsipareigoja panaikinti tarifus JAV pramonės prekėms bei suteikti prioritetinę prieigą plačiam amerikietiškų žemės ūkio produktų spektrui – jūros gėrybėms, pienui, kiaulienai, vaisiams, daržovėms ir sėkloms. Tai atvers JAV gamintojams didesnes galimybes Europos rinkoje, nors kartu sukels ir didesnę konkurenciją vietos ūkininkams.
Energetikos srityje numatyta, kad iki 2028 metų Europos Sąjunga iš JAV įsigis suskystintų gamtinių dujų, naftos ir branduolinės energetikos produktų už maždaug 750 mlrd. JAV dolerių. Technologijų sektoriuje ES įsipareigojo pirkti ne mažiau kaip 40 mlrd. dolerių vertės dirbtiniam intelektui skirtų lustų iš JAV, o taip pat derinti technologijų saugumo reikalavimus.
Investicijų ir gynybos plotmėje abi pusės susitarė skatinti transatlantines investicijas. Tikimasi, kad ES įmonės iki 2028 metų JAV papildomai investuos apie 600 mlrd. dolerių. Taip pat numatoma didinti Europos šalių įsigijimus iš JAV gynybos pramonės.
Dar viena sritis – netarifinės kliūtys. Abi pusės sutarė mažinti biurokratinius barjerus, ypač maisto produktų prekyboje: planuojama supaprastinti sanitarinių sertifikatų procedūras kiaulienai ir pieno produktams. Taip pat bus koordinuojama kritinių mineralų politika bei siekiama išvengti nepagrįstų skaitmeninės prekybos ribojimų.
Šis susitarimas dar nėra galutinis, tačiau jis žymi svarbų žingsnį įtvirtinant naują transatlantinį prekybos ir investicijų etapą. Jei visos nuostatos bus patvirtintos, tai gali reikšmingai paveikti tiek Europos, tiek Lietuvos verslą – nuo energetikos ir technologijų sektoriaus iki medienos, farmacijos ar žemės ūkio gamintojų.