Lietuvos darbdavių konfederacijoje (LDK) įvyko pirmasis Migracijos komiteto posėdis, kuriame darbdavių atstovai aptarė pagrindinius darbo imigracijos iššūkius, su kuriais susiduria verslas, įdarbindamas specialistus iš trečiųjų šalių. Posėdyje dalyvavo įvairių sektorių nariai, pasidalinę praktine patirtimi, aktualijomis ir pasiūlymais dėl būtinos migracijos politikos peržiūros.
„Darbo jėgos trūkumas tampa vienu didžiausių iššūkių Lietuvos verslui. Mūsų tikslas – ne atverti duris bet kam, o sukurti efektyvią, prognozuojamą ir verslui draugišką sistemą, kuri leistų greitai pritraukti reikalingus specialistus ir išlaikyti sąžiningą konkurenciją su kitomis ES valstybėmis“, – teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos Prezidentė Aurelija Maldutytė.
Verslas įvardijo svarbiausias problemas
1. Darbo kvotų trūkumas.
Šiuo metu išduotų ir nagrinėjamų leidimų skaičius jau pasiekė nustatytą kvotą. LDK nariai pabrėžė būtinybę kuo skubiau kreiptis į atsakingas institucijas dėl kvotos didinimo, nes priešingu atveju įmonės negalės įgyvendinti suplanuotų projektų.
2. Pertekliniai kvalifikacijos reikalavimai.
Šiuo metu reikalaujama, kad specialistas turėtų tiek kvalifikacijos įrodymą, tiek darbo patirtį pagal identišką pareigybės pavadinimą. Tai sudaro kliūtis, nes pareigybės skirtingose šalyse vadinamos nevienodai. Kitose Europos šalyse, tokiose kaip Suomija, Prancūzija, Danija ar Latvija, pakanka tik vieno kriterijaus – patirties arba kvalifikacijos.
3. Ribojimai dėl darbuotojų atvykimo iš trečiųjų šalių.
Išorės paslaugų tiekėjo VFS Global taikomi apribojimai vežti specialistus (ypač suvirintojus ir industrinės statybos darbuotojus) iš Indijos, Azerbaidžano ar Bangladešo apsunkina įmonių galimybes konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Kai kurios įmonės dėl to svarsto veiklos plėtrą kitose ES šalyse.
4. Darbuotojų ryšio su šeima išlaikymas.
Siūloma suteikti darbuotojams galimybę kas tris mėnesius pasiimti mokamas ar nemokamas atostogas, kad jie galėtų aplankyti šeimas. Tai padėtų išlaikyti darbuotojų motyvaciją, psichologinį stabilumą ir lojalumą darbdaviui.
5. Per griežtas neteistumo pažymos reikalavimas.
Dabar reikalaujama pateikti pažymas iš visų šalių, kuriose asmuo gyveno pastaruosius dvejus metus, su Apostille patvirtinimu. Dėl to įdarbinimo procesas užsitęsia iki aštuonių mėnesių. Daugumoje ES valstybių, pavyzdžiui, Suomijoje, Prancūzijoje ar Danijoje, tokio reikalavimo apskritai nėra.
Susitikimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybe
Migracijos komiteto vadovė iniciavo susitikimą su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene ir viceministre Aušra Putk. Susitikime taip pat dalyvavo LPK vadovė Raminta Rimkuvienėbei Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas.
Pagrindinis klausimas – darbo imigracijos kvotų padidinimasšiems metams. Ministerijos atstovai iš pradžių teigė, kad teisinis pagrindas kvotų didinimui atsiras tik nuo 2026 m., tačiau LDK atstovė pabrėžė, kad kvotų nustatymo tvarka patvirtinta ministerijos įsakymu ir turėtų būti galimybėi koreguoti įsakymą, jei esamam įsakymui naudotos prognozės buvo klaidingos. Ministrė pažadėjo klausimą dar kartą aptarti su ekspertais.
Posėdyje taip pat atkreiptas dėmesys į ydą kvotų skaičiavimo sistemoje – įskaitomi net tie atvejai, kai darbuotojai, gavę leidimą, realiai neatvyksta į Lietuvą, nors darbdaviai apie tai informuoja Migracijos departamentą. Ministrė pažadėjo situaciją išnagrinėti.
Tolimesni žingsniai
LDK kvietė Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Jūrate Zailskiene inicijuoti tarpinstitucinę darbo grupę kartu su Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentu ir Migracijos departamentu. Grupės tikslas – peržiūrėti esamą darbo imigracijos sistemą ir pasiūlyti sprendimus, kaip pagreitinti specialistų iš trečiųjų šalių atvykimo procesus.
Vienas iš planuojamų pasiūlymų – suteikti galimybę išduoti darbo vizas 22 mėnesiams, nesuteikiant teisės atsivežti šeimos narių. Darbo vizos procesas išdavimas turėti būti daug paprastesnis nei leidimas laikinai gyventi, o laikotarpis 22 mėn. nes po 2 metų gyvenimo gali kreiptis dėl šeimos susijungimo.
Tai padėtų organizuoti trumpalaikę darbo migraciją ir sumažintų biurokratinę naštą, kartu taip pat būtų atliepta į Lietuvos žmonių nuogąstavimus dėl kultūriškai svetimų kitataučių galimų kelti probleminių aspektų.